Avansinis pelno mokestis nuo 2017 – apskaičiavimas, deklaracija, mokėjimas




Pelno mokesčio įstatyme nustatytas reikalavimas skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti avasinį pelno mokestį. Ši prievolė skirta pelningai veikiančioms ir pelno mokestį mokančioms įmonėms. Taikant avansinios pelno mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo taisykles, mokesčių mokėtojai dalį pelno mokesčio į valstybės biudžetą sumoka iš anksto dar iki metinio pelno mokesčio deklaravimo terminio.

Avansinis pelno mokestis nuo 2017 m.

Šioje publikacijoje rasite avansinio pelno mokesčio skaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo taisykles už 2017 metus.

Taikomi 2 avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdai:

  • Pagal praėjusių laikotarpių rezultatą
  • Pagal numatomą einamojo laikotarpio rezultatą

avansinis_pelno_mokestis_1

Vienas iš šių skaičiavimo būdų pasirenkamas metų pradžioje.  Jis gali būti keičiamas 1 kartą per metus – prašymas pateikiamas dėl pakeitimo pateikiamas iki enamųjų metų rugsėjo 1 d.

avansinis_pelno_mokestis_2

Avansinio pelno mokesčio skaičiavimo ir deklaravimo laikotarpis skaidomas į du atskirus laikotarpius:

  • I-II ketvirčiai: apima pirmus šešis metų mėnesius
  • III-IV ketvirčiai: apima septintą-dvyliktą metų mėnesius

avansinis_pelno_mokestis_3

Avansinio pelno mokesčio skaičiavimas pagal praėjusių laikotarpiu rezultatus

I-II ketvirčiai

Pasirinkus šį metodą, I-II ketvirčių avanisinio pelno mokesčio skaičiavimo bažė – prieš praėjusius metus buvusių metų pelno mokestis. Tai reiškia, kad skaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 m. I-II ketvirčius naudojamas 2015 m. mokėtinas pelno mokestis.

avansinis_pelno_mokestis_4

Pvz. Jeigu 2015 m. mokėtinas pelno mokestis buvo 15 000 EUR. Tuomet 2017 m. I ketvirčio avansinis pelno mokestis apskaičuojamas taip: 15 000/4=3 750 EUR, kas sudaro 1/4 2015 m. mokėtino pelno mokesčio. Taip pat apskaičiuojamas 2017 m. II ketvirčio avansinis pelno mokestis.

avansinis_pelno_mokestis_5

avansinis_pelno_mokestis_6

III-IV ketvirčiai

III-IV ketvirčių avansinio pelno mokesčio skaičiavimo bazė –  praėjusių metų mokėtinas pelno mokestis. Tai reiškia, kad skaičiuojant avansinį pelno mokestį už 2017 m. III-IV ketvirčius naudojamas 2016 m. mokėtinas pelno mokestis.

avansinis_pelno_mokestis_7

Pvz. Jeigu 2016 m. mokėtinas pelno mokestis buvo 24 000 EUR. Tuomet 2017 m. III ketvirčio avansinis pelno mokestis apskaičuojamas taip: 24 000/4=6 000 EUR, kas sudaro 1/4 2016 m. mokėtino pelno mokesčio. Taip pat apskaičiuojamas 2017 m. IV ketvirčio avansinis pelno mokestis.

avansinis_pelno_mokestis_8

avansinis_pelno_mokestis_9

 

Avansinio pelno mokesčio skaičiavimas pagal numatomą einamojo laikotarpio rezultatą

Taikant šį metodą, avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas už visus metus, t.y. už I-IV ketvirčius. Svarbu: deklaruota ir sumokėta avansinio pelno mokesčio suma negali būti mažesnė nei 80% faktinės metinės pelno mokesčio sumos. Esant tokiai situacijai – skaičiuojami delspinigiai.

avansinis_pelno_mokestis_10

Kas nemoka avansinio pelno mokesčio

Avansinio pelno mokesčio nemoka:

  • Naujai registruotos įmonės – pirmais metais
  • Įmonės, kurių praėjusių metų apmokestinamos pajamos neviršijo 300 000 EUR

avansinis_pelno_mokestis_11

Avansinio pelno mokesčio deklaravimas

Avansinio pelno mokesčio deklaravimui naudojamas avansinio pelno mokesčio deklaracija 2017 m. – FR0430 forma. Taikomi tokie deklaravimo terminai:

  • I-II ketvirčiai: iki 03 15 d.
  • III-IV ketvirčiai: iki 09 15 d.

! Jeigu avansinis pelno mokestis skaičiuojamas pagal numatomus einamųjų metų rezultatus, jis deklaruojamas už visus metus iki 03 15 d.

avansinis_pelno_mokestis_12

Avansinio pelno mokesčio mokėjimas

Avansinis pelno mokestis mokamas tokiais terminais:

  • Už I ketvirtį: iki 03 15 d.
  • Už II ketvirtį: iki 06 15 d.
  • Už III ketvirtį: iki 09 15 d.
  • Už IV ketvirtį: iki 12 15 d.

avansinis_pelno_mokestis_13

Skaitykite daugiau: Pelno mokestis – pelno mokesčio įstatymas

Mokesčiai Lietuvoje – mokestiniai ginčai ir jūsų teisė gintis

Šioje publikacijoje sužinosite daugiau apie mokesčių inspektorių atliekamus patikrinimus, jų rūšis ir jūsų galimybes apsiginti, žinoma tuo atveju, jeigu esate teisūs ir mokesčius skaičiavote, deklaravote ir mokėjote teisingai.

Pastarųjų metų patikrinimo praktika vystosi tikrųjų patikrinimų mažėjimo kryptimi. Mokesčių administratorius paprastai atlieka prevencinius veiksmus, tikrina mokesčių mokėtojų pateiktą informaciją ir deklaracijas, atskirais atvejais susiekia su mokesčių mokėtojais ir paprašo papildomų duomenų. Mokesčių administratorius taip pat atlieka mokestinius tyrimus, kurių metu gali būti tiriama, ar teisingai skaičiuojami, deklaruojami bei mokami visi mokesčiai, arba pasirinktas mokestis.

Mokesčių mokėtojui svarbu žinoti, kad mokestinis tyrimas nėra patikrinimas. Tyrimo rezultate mokesčių administratorius gali pateikti nurodymą apskaičiuoti ir sumokėti papildomus mokesčius, tačiau mokesčių mokėtojas neprivalo aklai vykdyti šių nurodymų.


Apskaita jūsų verslui – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės. Sužinokite daugiau…


Mokesčių mokėtojas tyrimui pasibaigus gali, bet neprivalo pateikti savo atsakymą/nuomonę į tyrimo pranešime pateiktus nurodymus. Taip pat neatlikus šių mokesčių administratoriaus nurodymų, mokesčių mokėtojui nėra taikomos sankcijos.

Praktikoje tikrai pasitaiko tokių atvejų, kuomet mokesčių administratorius atlikęs mokestinį tyrimą, pareikalauja mokesčių mokėtojo susimokėti papildomus mokesčius ir mokesčių mokėtojas tai padaro be jokio ginčo. Tačiau visuomet yra svarbu įvertinti, ar tikrai mokesčių administratoriaus reikalavimai yra pagrįsti ir ar neturite galimybės įrodyti savo teisumo.

Taip pat pasitaiko ir tokių atveju, kad mokestinio tyrimo metu pareikalavus susimokėti papildomus mokesčius, o mokesčių mokėtojui to nepadarius, mokestinis patikrinimas nėra pradedamas.

Mokestiniam tyrimui pasibaigus, mokesčių administratorius gali pradėti mokestinį patikrinimą, kurio metu būtent ir bus tiksliai apskaičiuoti mokesčiai. Mokesčių patikrinimo rezultatas – patikrinimo aktas, kurį mokesčių mokėtojas privalo vykdyti arba ginčyti.

Taigi ir po atlikto patikrinimo mokesčių mokėtojas turi pilną teisę gintis, tik būtina įvertinti, ar turima pakankamai argumentų, kurie padės apginti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą.

Pelno mokesčio įstatymas – sandoriai tarp asocijuotų asmenų ir jų kainodara

Šiame video seminare sužinosite, kas yra sandoriai tarp asocijuotų asmenų ir tokių sandorių kainodara.

Tuo atveju, jeigu sandoris yra vykdomas tarp asocijuotų asmenų, sandorio kaina turi atitikti tokias sąlygas, kuriomis sandorį sudarytų du nesisiję asmenys. Kainodaros tarp susijusių asmenų dokumentacija pagrindžia kainodarą tarp susijusių asmenų ir įrodo, kad sandoriai vykdomi rinkos sąlygomis.

Kainodaros klausimas ypač aktualus, jeigu įmonės A ir B yra skirtingose valstybėse, kadangi kiekviena valstybė siekia apsaugoti savo mokesčius ir surinkti atitinkamas biudžeto pajamas.


Apskaita jūsų verslui – nuo pirminių dokumentų iki atskaitomybės. Sužinokite daugiau…


Dokumentaciją rengia įmonės, kurių apyvarta per metus, buvusius prieš metus, kuriais įvyko sandoris, viršijo 10 mln. Litų (apyvartos riba netaikoma finansų įmonėms, kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms). VMI pareikalavus turėsite 30 dienų dokumentacijai pateikti

Kas turi būti pateikta dokumentacijoje:

  • Sandorio aplinkybės, sąlygos
  • Ūkio šakos, kurioje veikia sandorio šalys, analizė
  • Sandorio šalių funkcijos, prisiimama rizika, turimas turtas
  • Pasirinktas kainodaros metodas, pasirinkimo pagrindimas ir pritaikymas

Daugiau šia tema video seminare:

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas – grandininė prekyba

Šioje publikacijoje sužinosite daugiau apie grandininę prekybą ir PVM taisykles. Grandininės prekybos esmė yra sandoris, kurio dalyviais yra daugiau negu dvi įmonės. Toliau pateiktame video nagrinėjama schema, kuomet sandoryje dalyvauja trys įmonės: A, B ir C.

Įmonė A parduoda prekes įmonei B, įmonė B parduoda prekes įmonei C. Prekės tiesiogiai iš pirmosios įmonės A pristatomos trečiai įmonei C. Visos įmonės yra Europos Sąjungoje.

Įmonė A parduodama prekes, esant tokia schema, norėdama apmokestinti savo pardavimo pajamas 0% PVM tarifu, turi įvykdyti tris sąlygas:

  1. Pirkėjas turi būti kitos ES valstybės PVM mokėtojas
  2. Prekės turi būti išgabentos iš Lietuvos ir įmonė A turi turėti įrodymus apie prekių išgabenimo faktą
  3. Prekes iš Lietuvos turi išgabenti pardavėjas (įmonė A) arba pirkėjas (įmonė B, kuriai yra rašoma PVM sąskaita faktūra)

Šiame video taip pat nagrinėjami pavyzdžiai, esant skirtingoms pristatymo sąlygoms.

Tuo atveju, jeigu įmonė A taiko DDP, DDU ar CFR pristatymo sąlygas, ji gali taikyti 0% PVM tarifą prekių pardavimo pajamoms, kadangi faktiškai įmonė A išgabena prekes iš Lietuvos.

Jeigu prekes iš Lietuvos išgabena įmonė B, t.y. įmonė A taiko EXW, FOB ir FCA pristatymo sąlygas, įmonė A privalo įrodyti, kad įmonė B išgabeno prekes iš Lietuvos. Rekomenduotina, kad įmonė A sutartyse su įmone B nustatytų įmonės B atsakomybę pateikti įrodymus dėl to, kad būtent įmonė B išgabeno prekes iš Lietuvos.

Tuo atveju, jeigu trečioji įmonė C išgabena prekes iš Lietuvos, t.y. įmonė A ir įmonė B taiko EXW, FOB ar FCA pristatymo sąlygas, įmonė A negali taikyti 0% PVM tarifą prekių pardavimo pajamoms. Taip yra todėl, kad nėra tenkinama trečioji “nulinio” PVM tarifo taikymo sąlyga – už prekių išgabenimą iš Lietuvos nėra atsakingas nei pardavėjas (įmonė A), nei pirkėjas (įmonė B).